usb atmintine – Kaip naudotis usb laikmena? kokie mitai apie usb laikmena?

Laikas sužinoti tiesą apie saugų išstūmimą, formatavimą ir tai, kas nutinka, kai įkišate laikmeną į įkroviklį. Sužinokite viską apie „USB” atmintines.

1 mitas: jei neteisingai ištrauksite lazdelę, ji sulūš

Pirmasis ir bene populiariausias mitas. Visi buvome išmokyti, kad baigę įrašyti duomenis į „flash” atmintinę, sistemos dėkle spustelėkite piktogramą „Saugiai pašalinti aparatinę įrangą”. Prieš išimdami prietaisą iš USB prievado palaukite, kol „Windows” praneš, kad prietaisą galima atjungti.

Jums to daryti nereikia.

USB prievadas specialiai sukurtas vadinamajam „karštajam” keitimui, t. y. juo galima prijungti ir atjungti įrenginius neatliekant papildomų veiksmų. Prieš fiziškai išimant USB atmintinę, jos visiškai nereikia išmontuoti.

Žinoma, jei jį pašalinsite, kol bus rašomi failai, neišsaugoti duomenys bus sugadinti. Tačiau atmintinė vis tiek bus fiziškai nepažeista ir ją bus galima saugiai atkurti. Jei atmintinė nėra aktyvi (šviesos diodas nemirksi), galite ją išimti be pavojaus prarasti duomenis.

Žinoma, sistemos dėklo mygtuko paspaudimas neužima daug laiko, ir iš esmės tai yra geras įprotis – jis padeda išvengti situacijos, kai neturite laiko parašyti reikiamą informaciją. Tačiau jei jo nepaisysite, nieko blogo nenutiks.

2 mitas: USB atmintines pažeidžia magnetai

Senas mitas, kurį šiais laikais mažai kas prisimena. Tai dar nuo disketinių kaupiklių laikų išlikusi problema: neodimio magnetai iš tiesų gali pažeisti USB atminties įrenginius. Tačiau tik su senaisiais diskeliais – šiuolaikinio kietojo disko niekada nesugadinsite.

USB atmintinių negalima sunaikinti magnetu. Tai taip pat nėra kietojo kūno diskai, SD kortelės ar kiti „flash” atminties įrenginiai.

Diskeliuose informacija fiksuojama keičiant feromagnetiniu sluoksniu padengtos plokštelės įmagnetėjimą. Dabar SSD ir „flash” kaupikliuose naudojamas kitoks saugojimo mechanizmas, vadinamas NAND nelanksčiąja atmintimi.

Informacija saugoma atskirose atminties ląstelėse, kurių pagrindą sudaro tranzistoriai. Taigi galite žaisti su savo šaldytuvo-šaldiklio žaisliukais, kiek tik norite, ir jie to net nepastebės.

3 mitas: Jei įmesite „flash” atmintinę į vandenį, ji sulūš

Pats skystis kietajam diskui nepakenks, tačiau sukels trumpąjį jungimą, kuris sunaikins „flash” kaupiklio grandinę. Vienintelis dalykas, kurio reikia, tai, kad prietaisas būtų įjungtas tuo metu, kai jis patenka į vandenį.

Tai reiškia, kad jei USB ilgintuvu prijungsite „flash” atmintinę prie kompiuterio ir įmesite ją į kibirą su vandeniu, laikmena bus pažeista. Taip pat greičiausiai bus ir jūsų pagrindinės plokštės prievadas. Neaišku, kodėl turėtumėte atlikti tokį eksperimentą.

Jei tiesiog numesite „flash” atmintinę į laužą, žalos nepadarysite. Nuvalykite jį ir palikite džiūti 24 valandas. Kai kurie žmonės siūlo jį dėti į ryžius, tačiau tai visiškai nerekomenduojama elektronikai. Kai prietaisas išdžiūsta, galite jį vėl prijungti ir kopijuoti failus.

Vienintelis trūkumas yra tas, kad neturėtumėte laikyti svarbių duomenų „flash” atmintinėje, kuri praeityje sušlapo, nes yra nedidelė rizika, kad laikui bėgant jos grandinės suirs. Jei USB įrenginį dažnai pasiimate su savimi į ekstremalias keliones, įsigykite tvirtą modelį su vandeniui atspariu gumuotu korpusu.

4 mitas: Jei USB atmintinę įkišite į įkroviklį, duomenys bus sunaikinti

Visuose šiuolaikiniuose mobiliuosiuose įkrovikliuose yra USB jungtis, per kurią laidas iš tikrųjų prijungiamas prie išmaniojo telefono. Kai kurie mano, kad įkišus USB atmintinę į šį lizdą ji bus „sudeginta” elektra arba suformatuota. Vienu metu „Twitter” net buvo keletas „žalingų patarimų”, pavyzdžiui, „įkraukite „flash” atmintinę, ji veiks greičiau”.

Beje, galite tai patikrinti patys. Ir patys įsitikinkite, kad tai netiesa.

Įkroviklio srovė ir įtampa yra maždaug tokia pati, kokią sukuria pagrindinė plokštė per savo USB prievadus, todėl jis nepakenks „flash” atmintinėms. Tiesa, ir jos greitis nepadidės – tai pokštas, kurį išbandė Kingstono eksperimentatoriai.

5 mitas: USB atmintinę galite pasidėti į stalą ir nesijaudinti dėl joje esančių duomenų.

Perskaitę ankstesnę pastraipą galbūt nusprendėte, kad tik labai naivūs žmonės gali tuo patikėti ir kad dalykas, kuriuo galima įkrauti „flash” atmintinę, – absurdas. Tačiau tai nėra visiška tiesa.

Faktas tas, kad USB atmintinės, taip pat SSD diskai, microSD kortelės ir SD atmintinės, jei ilgą laiką paliekamos be maitinimo šaltinio, pradeda gesti. Taip, jie vadinami nelatyviąja atmintimi, tačiau veikia kondensatoriaus principu. Kaip žinote, nėra akumuliatoriaus, kuris galėtų išlaikyti įkrovą amžinai be jokio nuotėkio.

Todėl, kaip bebūtų keista, „flash” atmintines reikia periodiškai įkrauti.

Pakanka kartą per pusmetį ar metus pusvalandžiui įjungti diską į kompiuterio prievadą ir viskas bus gerai.