Stirna yra Europos gamtos paveldo žinduolis, kuris gyvena Europos ir Šiaurės Afrikos regionuose. Stirna yra vienas iš didžiausių žinduolių pasaulyje ir yra labai retas Lietuvoje, bet kartais jo galima sutikti miško vietovėse. Stirna yra linkusi bėgti, o ne kovoti su plėšrūnais gyvūnais, todėl ją dažnai laiko kaip lengvai medžiojamą gyvūną.

Stirna – Kokiose vietovėse gyvena stirna ,kur jos dažniausiai sutinkamos? Kiek stirnų gyvena Lietuvos miškuose?

Stirna (Capreolus capreolus) – grakštus elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.

Paplitus visoje Europoje, išskyrus šiaurinę dalį ir Airijos salą. Plačiai paplitusi visoje Lietuvoje, labai dažna. 2017 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 130 tūkst. stirnų. Gyvena miškuose, laukuose.

Stirnu mityba. Stirnos racioną sudaro įvairūs augalai, žolės, augmenija, gilės ir riešutai, grybai. Sveika stirna turės įvairią mitybą su įvairiais maisto produktais. Kiekvieną dieną stirna turi suvalgyti apie 6–8 procentus savo kūno svorio turi susirasti sau maisto, kad išliktų sveiki gyvūnai.

Kūno sudėjimas:

Kūno ilgis iki 150 cm, aukštis ties pečiais iki 100 cm, patino masė iki 55 kg, patelė mažesnė. Galva maža. Patinai turi trišakius, rečiau keturšakius iki 25 cm ragus. Kojos ilgos, lieknos. Uodega trumpa. Pasturgalyje ryški balta dėmė, vadinamasis „veidrodėlis“. Kailis vasarą šviesiai (kaštoniškai) rudas, žiemą pilkas.

Tik patinai turi ragus, kurie pradeda augti pirmaisiais metais. Pirmieji ragai išauga maži ir nešakoti. Juos meta dažniausiai lapkričio mėnesį, nauji užauga ir nusivalo (iš pradžių būna apsitraukę oda) iki birželio. Antraisiais metais ragai dvišakiai, o dar po metų ragai jau būna trišakiai. Toliau ragų skaičius nedidėja.